Author: egleus@gmail.com

Kaip specialistė, psichologė, turinti žinių, kokie procesai vyksta netekus artimojo, kokie galimi jausmai ir etapai gedint, žinau tikrai nemažai. Visgi asmeninis susidūrimas su netektimi – kitoks nei aplinkinių ar vadovėliuose perskaitytas. Kiekvieno žmogaus gedulas unikalus ir turi savo tempą ir būdą, kaip šis procesas vyksta. Pasidalinsiu, kas padeda rasti vilties tapti atspariu gedului.

Pavydas nėra malonus jausmas, tačiau neišvengiama emocija, su kuria susiduriame kone kasdien. Pavydas, kaip ir kiti sunkūs neatpažinti jausmai, gali stipriai varginti ir kelti gėdos ar kitus neigiamus jausmus.

Paprastai pykdami ginamės nuo neteisybės, įžeidimo ar mūsų ribų ar teisių pažeidimo, lūkesčių neišsipildymo. Tokiems sunkiems jausmams, kaip pyktis, suvaldyti, pirmiausia reikia išmokti tokį jausmą atpažinti, įvardinti ir rasti būdų išlieti tinkamai, nežalojant savęs ir kitų.

Nors dažnai šeimose dukros būna tiesiog prilipusios prie jas dievinančių tėčių, tačiau ateina metas, kai būtent mamos buvimas šalia ir atviri pokalbiai padeda be streso pereiti iš vaikystės į paauglystę. Kada ir apie ką mamoms būtina pasikalbėti su dukromis?

Keičiantis sezonams, keičiasi gamta, mūsų fiziologija, mūsų psichika. Kai kurie žmonės pastebi, kad su pasikeitusiu sezonu keičiasi ir nuotaika, ji nukrenta. Kyla sunkumų atsikeiti iš lovos arba jaučiamas lyg energijos sumažėjimas?

Patyčios mokykloje – vis dar skaudi problema. Ji stipriai veikia pačių vaikų psichologiją bei pasitikėjimą savimi. Maža to, patyčios tampa gan dideliu išbandymu tiek vaiko-agresoriaus, tiek ir vaiko-aukos tėvams.

Artimojo netektis yra skaudžiausia iš visų netekčių kategorijų. Psichologinio streso skalėje ji užima pirmvąją vietą, paskui eina skyrybos, sunki liga, darbo praradimas. Todėl natūralu, kad susidoroti su užklupusia būsena gali būti sudėtinga. Psichologė Eglė Šekštelienė pataria, kaip pamažu sugrįžti į pasikeitusio gyvenimo vėžes. Ji išskiria penkis svarbiausius niuansus. Susipažinkite su jais.

Dažniausiai laisvalaikiui renkamės atpalaiduojančius smagius užsiėmimus. Tačiau kai kurie mūsų trokšta pilno įtampos ir pavojų ekstremalaus sporto. Šį polinkį skatina ne tik asmeninės savybės, bet ir hormonai. Dažnai ekstremaliu sportu susižavi vyrai. Ką daryti, jeigu tavasis – vienas jų?

Didesnis ar mažesnis stresas lydi kone kiekvieną darbą. Tačiau kai žmogus dėl darbo patiria daugiau streso nei naudos, būtina ieškoti sprendimo, kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją. Kitaip gali likti viena išeitis – tiesiog išeiti iš darbo.