Kai kurie išgyvenimai įsirėžia į atmintį taip, kad net praėjus metams juos prisiminus kūnas reaguoja taip, lyg viskas vyktų dabar – suspaudžia krūtinę, padažnėja širdies plakimas, užplūsta baimė. Viena iš terapijos krypčių, sukurtų būtent tokiems – trauminiams – išgyvenimams padėti, yra EMDR – nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement Desensitization and Reprocessing), taip šią kryptį vadina ir Lietuvos EMDR asociacija.
Kas yra EMDR?
EMDR pradžia – 1987 m. psichologės Francine Shapiro atsitiktinai pastebėtas reiškinys: susikoncentravus į varginančią mintį ir tuo pat metu greitai judinant akis, tos minties keliamas emocinis krūvis sumažėdavo. 1989 m. ji paskelbė pirmojo kontroliuojamo tyrimo rezultatus, o per daugiau nei tris dešimtmečius EMDR tapo viena plačiausiai moksliškai tyrinėtų trauminių išgyvenimų gydymo priemonių – jos veiksmingumą jau patvirtino apie 30 atsitiktinės atrankos tyrimų (Shapiro, 2018). Terapijos metu klientas trumpam susifokusuoja į skausmingą prisiminimą, tuo pačiu metu terapeuto vedamas atlikdamas bilateralinę stimuliaciją – dažniausiai akių judesius iš vienos pusės į kitą, kartais pakaitinius garsus ar lengvus bakstelėjimus.
Kaip tai veikia?
EMDR remiasi adaptyvaus informacijos apdorojimo (angl. Adaptive Information Processing) modeliu. Jo idėja – trauminiai išgyvenimai smegenyse „įstringa“ neperdirbti: jausmai, kūno pojūčiai ir vaizdiniai lieka atskirti nuo žodžių ir konteksto, kurie padėtų juos suprasti ir „sudėlioti į praeitį“. Manoma, kad bilateralinė stimuliacija padeda smegenims šią informaciją perdirbti panašiai, kaip tai natūraliai vyksta REM miego fazės metu, ir prisiminimas palaipsniui praranda savo emocinį „aštrumą“.
Kaip vyksta terapija?
Klasikinį EMDR protokolą sudaro aštuonios fazės: istorijos ir gydymo plano aptarimas, pasiruošimas (įskaitant raminimosi įgūdžių mokymąsi), tikslinio prisiminimo, su juo susijusio neigiamo įsitikinimo, jausmų ir kūno pojūčių įvardijimas, prisiminimo perdirbimas naudojant bilateralinę stimuliaciją, naujo, sveikesnio įsitikinimo įtvirtinimas, kūno pojūčių patikrinimas, sesijos užbaigimas ir pažangos įvertinimas kitą kartą.
Kam padeda EMDR?
Pirmiausia ir geriausiai EMDR ištirta gydant potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Tačiau ji taikoma ir dirbant su kitais sunkumais – nerimo sutrikimais, panikos priepuoliais, fobijomis, sudėtingu sielvartu, žemos savivertės problemomis, kai jos siejamos su konkrečiais skausmingais prisiminimais.
EMDR verta apsvarstyti, jei atpažįstate save bent viename iš šių punktų:
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Pirmoji ir geriausiai ištirta EMDR taikymo sritis – kai skausmingas įvykis atmintyje tebėra toks „gyvas“, lyg vyktų čia ir dabar.
- Vienkartinė ar pasikartojanti trauma. Nelaimingi atsitikimai, išpuoliai, smurtas, sunkios netektys – net jei nuo jų praėjo daug metų.
- Nerimas, panikos priepuoliai, fobijos. Ypač kai juos sukėlė arba sustiprino konkretus skausmingas išgyvenimas.
- Užsitęsęs, sudėtingas sielvartas. Kai netekties skausmas laikui bėgant nemažėja ir vis dar stabdo gyvenimą.
- Žema savivertė, nuolatinė savikritika. Kai jų šaknys – anksčiau patirtame pažeminime, atstūmime ar nesėkmėje.
- Pasikartojantys košmarai ir „flashback’ai“. Kai praeities vaizdiniai ar pojūčiai įsiveržia netikėtai – dieną ar naktį.
- Kūno „įsiminta“ trauma. Nerimo, įtampos ar skausmo pojūčiai, kuriems nerandama aiškios fizinės priežasties.
- Seksualinė prievarta ar smurto patirtis. Vienas sunkiausių išgyvenimų, kurį EMDR padeda apdoroti neverčiant detaliai pasakoti visos istorijos žodžiais.
Šie išgyvenimai – ne kažkas, su kuo tiesiog reikia „išmokti gyventi“. EMDR terapija per palyginti trumpą laiką gali padėti smegenims skausmingus prisiminimus perdirbti taip, kad jie išliktų atmintyje, bet nebevaldytų dabarties.
Ar tai moksliškai pagrįsta?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2013 m. paskelbtose gairėse dėl psichikos sveikatos priežiūros po traumos nurodė, kad „siuntimas pažangesniam gydymui, tokiam kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar nauja technika, vadinama nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR), turėtų būti svarstomas žmonėms, kenčiantiems nuo PTSS“ (PSO, 2013). EMDR taip pat įtraukta į JAV Veteranų reikalų departamento ir Gynybos departamento rekomenduojamas geriausios praktikos priemones dirbant su veteranais, o Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Vokietijoje ją oficialiai pripažįsta sveikatos priežiūros institucijos, remdamosi dešimtimis klinikinių tyrimų. Pavyzdžiui, tyrimai su suaugusiaisiais, patyrusiais vienkartinę traumą (nelaimingą atsitikimą, užpuolimą), rodo, kad apie penkių valandų (kelių seansų) EMDR užtenka, jog 84–100 % jų nebeatitiktų PTSS diagnozės kriterijų (Shapiro, 2018).
EMDR – ryškus pavyzdys, kaip skirtingos terapijos kryptys gali papildyti viena kitą: ji nereikalauja ilgų pokalbių apie trauminį įvykį, bet padeda smegenims patirtį „perdirbti“ taip, kad prisiminimas liktų atmintyje, tačiau nebevaldytų dabarties.
Šaltiniai: World Health Organization (2013). WHO releases guidance on mental health care after trauma. who.int. Shapiro, F. (1989). Efficacy of the eye movement desensitization procedure in the treatment of traumatic memories. Journal of Traumatic Stress, 2(2), 199–223. Shapiro, F. (2018). Eye Movement Desensitization and Reprocessing (EMDR) Therapy: Basic Principles, Protocols, and Procedures (3rd ed.). Guilford Press.