Psichologė Eglė Šekštelo
Kartais emocijų sūkuryje pasijaučiame taip, lyg nebesuprastume nei savęs, nei šalia esančio žmogaus – kodėl jis taip pasielgė, ką iš tikrųjų jaučia, kodėl aš pats taip sureagavau. Šis kasdienis, bet trapus gebėjimas suprasti, kas vyksta žmonių – tiek savo, tiek kitų – mintyse ir jausmuose, psichologijoje vadinamas mentalizavimu. Būtent juo remiasi viena šiuolaikinėje psichoterapijoje plačiai pripažintų krypčių – mentalizacija grįsta terapija (angl. Mentalization-Based Treatment, MBT), savo teorine samprata įsitvirtinusi tarp psichodinaminės ir kognityvinės terapijos (Bateman ir Fonagy, red., 2011), šiuolaikiškai remiasi neuromokslu .
Kas yra mentalizacijos terapija?
MBT sukūrė ir išplėtojo Peteris Fonagy ir Anthony Batemanas. Jie rėmėsi dar 1991 m. Fonagio pradėta plėtoti prieraišumo ir mentalizavimo teorija, ir iš pradžių taikė ją ribinio (borderline) asmenybės sutrikimo turinčių žmonių gydymui (Bateman ir Fonagy, 2004). Terapijos tikslas – stiprinti mentalizavimą: gebėjimą suprasti, kas vyksta mūsų pačių ir kitų žmonių mintyse bei jausmuose, ir tuo remiantis aiškintis, suprasti savo bei kitų elgesį. Paprastai tariant, tai – gebėjimas „matyti kitus iš vidaus, o save – iš šalies“.
Kas yra mentalizavimas?
Mentalizavimas – tai gebėjimas suvokti, kas vyksta mano pačio jausmuose ir mintyse, numanyti, kas vyksta kito žmogaus viduje, ir suprasti, kas vyksta mūsų santykyje (Bateman ir Fonagy, red., 2011). Tai trapi funkcija – stiprus stresas ar emocinis sujaudinimas gali ją laikinai „išjungti“, todėl žmogus ima reaguoti impulsyviai, nesuprasdamas nei savo, nei kito elgesio priežasčių. MBT padeda šį gebėjimą atkurti ir sustiprinti.
Kam skirta MBT?
- Ribinis asmenybės sutrikimas. Pagrindinė ir geriausiai ištirta MBT taikymo sritis.
- Paaugliams (MBT-A). Pritaikyta savižalojimo, emocijų reguliavimo sunkumų turintiems paaugliams.
- Vaikams (MBT-C) ir šeimoms (MBT-F). Padeda stiprinti mentalizavimą tarp tėvų ir vaikų.
- Valgymo sutrikimams (MBT-ED). Pritaikyta versija dirbant su valgymo sutrikimų turinčiais klientais.
- Asocialaus asmenybės sutrikimo turintiems (MBT-ASPD). Grupinio darbo formatas.
- Narcistinis asmenybės sutrikimas – naujesnė kryptis, žvelgianti į patologinį narcisizmą kaip mentalizavimo sutrikimą (Drozek ir Unruh, 2020, Mentalization-Based Treatment for Pathological Narcissism. Drozek, Unruh, Bateman ir Fonagy, 2023).
- Neuroskirtingi asmenys – vystoma MBT pritaikymo kryptis autizmo spektro atvejams, akcentuojanti ne patį neuroskirtingumą kaip „problemą”, o maskavimosi naštą ir mentalizavimo sunkumus (Costa-Cordella ir kt., 2023; Norka T. Malberg)
Kaip vyksta terapija?
MBT dažniausiai apima tiek individualius, tiek grupinius susitikimus, vykstančius keletą kartų per savaitę. Terapeutas išlaiko smalsią, „nežinančiojo“ poziciją – neskuba interpretuoti, o kartu su klientu tyrinėja, kas galėjo vykti jo (ar kito žmogaus) viduje konkrečiu momentu. Daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta „čia ir dabar“ terapiniame santykyje, nes jis dažnai atspindi ir kitus kliento santykius.
Ar tai moksliškai pagrįsta?
MBT – viena geriausiai atsitiktinių imčių tyrimais pagrįstų ribinio asmenybės sutrikimo gydymo krypčių. Pirmasis atsitiktinių imčių tyrimas (Bateman & Fonagy, 1999), kuriame 18 mėnesių trukmės MBT programa dalinės hospitalizacijos sąlygomis buvo lyginama su įprasta psichiatrine priežiūra, parodė reikšmingą savižalojimo, savižudiškų bandymų ir hospitalizacijų sumažėjimą MBT grupėje. Aštuonerių metų trukmės tolesnio stebėjimo tyrimas parodė, kad MBT gydyti pacientai, lyginant su gavusiais įprastą gydymą, rečiau bandė žudytis, rečiau naudojo vaistus, rečiau gulėjo ligoninėje ir ilgiau išsilaikė darbe (Bateman & Fonagy, 2008).
Mentalizavimas – tai gebėjimas, kurį galima prarasti stresinėmis akimirkomis, bet kurį galima ir atkurti, ir sustiprinti. Būtent tai MBT siekia išmokyti – ne tiek „išspręsti“ konkrečią problemą, kiek padėti žmogui geriau suprasti save ir kitus, kad ateityje jis pats galėtų rasti savo sprendimus.
Šaltiniai: Bateman, A., & Fonagy, P. (1999). Effectiveness of partial hospitalization in the treatment of borderline personality disorder: A randomised controlled trial. American Journal of Psychiatry, 156(10), 1563–1569. Bateman, A., & Fonagy, P. (2008). 8-year follow-up of patients treated for borderline personality disorder: Mentalization-based treatment versus treatment as usual. American Journal of Psychiatry, 165(5), 631–638. PMID: 18347003. Bateman, A. W., & Fonagy, P. (2004). Psychotherapy for Borderline Personality Disorder: Mentalization-Based Treatment. Oxford University Press. Bateman, A. W., & Fonagy, P. (red.) (2011). Handbook of Mentalizing in Mental Health Practice. American Psychiatric Publishing