Psichoterapija – tai galimybė žmogui geriau pažinti save, savo tarpasmeninius santykius ir lengviau įveikti sunkumus, kurie, jų nesprendžiant, dažnai virsta gilesniais psichologiniais sutrikimais. Tai nėra vienkartinis patarimas ar greitas sprendimas – tai tęstinis procesas, kuris neretai trunka mėnesius, o kartais ir kelerius metus, nes susitikimų metu nagrinėjamos gilesnės, ne visada iš karto matomos sunkumų priežastys.

Kas yra psichodinaminė psichoterapijos kryptis?

Egzistuoja daugybė psichoterapijos krypčių – egzistencinė psichoterapija, geštalt terapija, Adlerio individualioji psichoterapija, biheivioristinė, kognityvinė-elgesio terapija ir kitos. Mano darbo orientyras – psichodinaminė psichoterapijos kryptis, apimanti objektų ryšių teorijas, ego psichologiją, savasties (self) psichologiją ir psichoanalizę. Ši kryptis remiasi samprata, jog žmogaus vidinį pasaulį, asmenybę ir funkcionavimą išoriniame pasaulyje veikia tiek sąmoningi, tiek iš pasąmonės kylantys motyvaciniai veiksniai bei jų tarpusavio sąveika (Laurinaitis E., Milašiūnas R., 2008).

Kas iš tikrųjų vyksta terapijos metu?

Nepriklausomai nuo konkretaus atvejo, psichodinaminei terapijai būdinga keletas bruožų, kurie ją skiria nuo kitų krypčių:

• Emocijų suvokimas ir jų išreiškimas. Mokomasi atpažinti ir įvardinti jausmus, kurie ilgai buvo nuslopinti ar nepastebimi.
• Vengimo tyrinėjimas. Kartu su terapeutu pastebima, kokių temų, jausmų ar situacijų žmogus sąmoningai ar nesąmoningai vengia.
• Pasikartojančių modelių atpažinimas. Ieškoma bendrų minčių, elgesio ar santykių raštų, kurie kartojasi skirtingose gyvenimo srityse.
• Praeities ryšio su dabartimi supratimas. Bandoma susieti dabarties sunkumus su ankstesniais, kartais net vaikystės, išgyvenimais.
• Dėmesys terapiniam santykiui. Tai, kas vyksta tarp kliento ir terapeuto „čia ir dabar“, dažnai atspindi ir tai, kas vyksta kliento kituose santykiuose.
• Vidinio pasaulio, fantazijos tyrinėjimas. Svajonės, sapnai, vaizduotė – visa tai gali papasakoti apie mus kamuojančius sunkumus arba atskleisti mūsų psichinį potencialą.

Kodėl svarbūs ankstyvieji išgyvenimai?

Psichodinaminė psichoterapija pabrėžia ankstyvųjų išgyvenimų svarbą dabartinei savijautai. Leistis į savianalizės kelionę reikia nemažai drąsos ir ryžto: kalbėti apie tai, kas sunku, gilintis į savo atminties klodus, atgaminti tai, kas primiršta, mėginti susieti dabarties elgesį su praeities patirtimi, mokytis pasitikėti kitu žmogumi – ir galiausiai pradėti jaustis geriau.

Su kokiais sunkumais susiduriant psichodinaminė psichoterapija ypač naudinga?

Ilgą laiką psichodinaminė kryptis buvo laikoma sunkiau moksliškai pamatuojama nei, pavyzdžiui, kognityvinė-elgesio terapija, tačiau pastarojo dešimtmečio tyrimai šį įvaizdį pakeitė. Cochrane biblioteka – tarptautinė duomenų bazė, kurioje skelbiamos itin patikimos, griežtais mokslo standartais pagrįstos sveikatos tyrimų apžvalgos. Vienoje tokioje apžvalgoje mokslininkai apibendrino net 23 atskirus, griežčiausius mokslinius kriterijus atitinkančius tyrimus – iš viso 1 431 paciento duomenis – ir nustatė, kad trumpalaikė psichodinaminė psichoterapija reikšmingai sumažina bendrus psichiatrinius simptomus, o šis teigiamas poveikis ilgainiui dar sustiprėja (Abbass ir kt., 2006). Tyrimais pagrįsta, kad psichodinaminė terapija padeda sergantiems depresija, nerimo sutrikimais, panikos priepuoliais, potrauminio streso sutrikimu, asmenybės sutrikimais, kai kuriais valgymo ir somatoforminiais sutrikimais.

„Prailginto veikimo“ reiškinys

Vienas įdomiausių su psichodinamine terapija susijusių atradimų – vadinamasis „atidėto veikimo“ (extended-release) reiškinys. Minėtoje Cochrane apžvalgoje (Abbass ir kt., 2006) pastebėta, kad terapijos nauda ne tik išlieka pasibaigus susitikimams, bet ir toliau auga: vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, teigiamas poveikis buvo didesnis nei vertinant iškart po terapijos pabaigos. Kitaip tariant, žmogus dažnai toliau „dirba“ su savimi ir tada, kai formalūs susitikimai jau pasibaigę.

Terapija sunkiu gyvenimo metu

Į terapiją kreipiamasi ne tik dėl diagnozuotų sutrikimų. Netektis, sunki liga, skyrybos, darbo netekimas ar kiti netikėti gyvenimo sukrėtimai gali sukelti krizę, kuri trunka mėnesius ar ilgiau, net jei žmogus nesirgo jokia psichikos liga. Tokiu metu itin svarbi artimųjų parama, tačiau kartais sunkumas būna sunkiai pakeliamas net ir padedant artimiesiems – tuomet reikalinga profesionali pagalba, padedanti atstatyti pusiausvyrą ir skatinanti pokytį. Kiekviena krizė – tai ir galimybė paaugti bei sutvirtėti.

Kas iš tiesų lemia terapijos sėkmę?

Nors natūralu manyti, kad rezultatą labiausiai lemia pasirinktas metodas, tyrimai rodo kitą tendenciją: terapijos sėkmę dažniau nulemia ne konkreti psichoterapijos kryptis, o sėkmingas, pasitikėjimu grįstas terapeuto ir kliento ryšio užmezgimas (Laurinaitis E., Milašiūnas R., 2008). Tinkamumą vienai ar kitai terapijos krypčiai taip pat gali lemti asmeninės kliento savybės ir jo apsisprendimas spręsti problemas.

Savęs pažinimas – tarsi labirintas: painus kelias, tačiau nukreiptas į vidų, į centrą. Kai kam terapija tampa galimybe pažvelgti į savo vidinį pasaulį pirmą kartą, kitiems – lyg nesuprantamų simbolių, sapnų ar pasikartojančių jausmų perskaitymu. Bet kuriuo atveju, psichodinaminė psichoterapija – tai ir asmenybės augimas, kūrybiškumo atsiradimas, emocinis vystymasis, kuris tęsiasi ir toliau, net terapijai pasibaigus.

Šaltinis: Abbass, A. A., Hancock, J. T., Henderson, J., & Kisely, S. (2006). Short-term psychodynamic psychotherapies for common mental disorders. Cochrane Database of Systematic Reviews, (4), CD004687. https://doi.org/10.1002/14651858.CD004687.pub3